Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Lietuvos gamta užburia unikaliu savo grožiu, tačiau tam, kad išsaugotume šį turtą, turime jį ne tik tausoti, bet ir puoselėti. Apie tai, kaip turėtume rūpintis saugomomis teritorijomis Lietuvoje, kalbamės su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja Agnė Jasinavičiūte.
Saugoma teritorija – kas tai?
Saugomos teritorijos sudaro maždaug 17,5 proc. Lietuvos ploto, tačiau anaiptol ne kiekvienas žino, kodėl vienos ar kitos vietos vietovės patenka į saugomų teritorijų sąrašus. Kaip pasakoja A. Jasinavičiūtė, saugomos teritorijos – tikra svarbiausių ir neįkainojamų šalies vertybių saugykla. Jos steigiamos ne tik vertybių, kraštovaizdžio ar biologinės įvairovės išsaugojimui, bet ir rekreacijai, pažintiniam turizmui organizuoti, įvairiems tyrimams vykdyti, tradiciniam gyvensenos būdui propaguoti.
Didžiąją dalį Lietuvoje saugomų teritorijų užima nacionaliniai ir regioniniai parkai, kurie pagal savo paskirtį atlieka skirtingas funkcijas.
„Lietuvos nacionaliniai parkai įsteigti tam, kad saugotume ir tvarkytume nacionalinės svarbos gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, reprezentuojantį šalies etnokultūrinių sričių gamtos ir kultūros savitumą. Tuo tarpu regioniniai parkai steigiami gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti“, – pasakoja pašnekovė.
Kraštovaizdis, pasak A. Jasinavičiūtės, yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybinių parkų identitetą kuriančių elementų. Nuo jo apsaugos ir priežiūros kokybės priklauso ir ekosistemų, visos biologinės įvairovės turtingumas ir išsaugojimo galimybės.
„Visuomenės požiūris į saugomas teritorijas labai įvairus. Vieni džiaugiasi išsaugotomis unikaliomis vietovėmis, išraiškingomis panoramomis, kiti reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad negali įgyvendinti savo asmeninių planų. Gaila, bet dar yra ir tokių, kurie apie saugomas teritorijas nežino nieko, – aiškina Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja. – Visame pasaulyje pripažįstama, kad saugomų teritorijų steigimas – tai galimybė išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės nykimą, kuris šiuo metu itin intensyvėja dėl vis didėjančio žmogaus kišimosi į natūralią aplinką, gamtinius procesus, kuomet yra keičiamos ar net visiškai sunaikinamos natūralios ekosistemos ir dėl to nyksta arba iškyla didelis išnykimo pavojus daugeliui laukinių gyvūnų ir augalų rūšių“.
Pašnekovė pastebi, kad nemaža dalis gyventojų saugomų teritorijų naudą suprato būtent šios pandemijos metu, kuomet apribojus keliones į užsienį, kur kas daugiau laiko skyrėme Lietuvos gamtos pažinimui. „Džiugu, kad susiklosčiusi situacija leido pažinti Lietuvą ir net anksčiau nepopuliarios saugomos teritorijos buvo intensyviai lankomos, tačiau kai kuriose iš jų karantino metu teko imtis papildomų saugumo priemonių, riboti lankytojų srautus“ – pasakoja A. Jasinavičiūtė.
Saugomų teritorijų puoselėjimu ir tvarkos palaikymu jose rūpinasi specialios institucijos. Viena iš jų – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tačiau kaip pastebi specialistė, rūpintis Lietuvos gamta turėtų ir patys gyventojai. Paklausus, kaip derėtų elgtis saugomose teritorijose, specialistė tikina – taip pat, kaip ir atvykus į svečius, juk atvykstame į gamtą, kurioje vyksta daugybė nematomų procesų. „Saugomose teritorijose įrengtuose stenduose dažnai pamatysite prašymą elgti tyliai, gerbti ne tik gamtą, bet čia kartu keliaujančius kitus žmones, kurie gamtoje nori pailsėti nuo intensyvaus gyvenimo, atrasti ramybę. Labai prašome išsinešti tai, ką atsinešėte ir nepalikti gamtoje šiukšlių. Neskinkite žydinčių augalų, geriau nusifotografuokite prisiminimui ir palikite kitiems atvykstantiems pasigrožėti“, – ragina pašnekovė.
Kelionę po saugomas teritorijas, VSTT atstovė pataria pradėti nuo lankytojų centro, kuriame galima gauti visą informaciją apie saugomos teritorijos išskirtinę vertę, lankomus objektus.
„Kiekvienas lankytojų centras turi temą, kuri pristato saugomos teritorijos išskirtinumą. Kad būtų patogiau – visus lankytojų centrus rasite viename žemėlapyje. Žinoma, visuomet skatiname įsigyti ir lankytojo bilietą. Pirkti jo neprivaloma, tačiau jį įsigiję prisidėtumėte prie vertybių saugojimo ir patogios bei saugios infrastruktūros kūrimo lankytojams“,– teigia A. Jasinavičiūtė ir primena, kad visą informaciją apie saugomų teritorijų ribas galima rasti saugomų teritorijų valstybės interneto svetainėje.
Edukacinės iniciatyvos
Puoselėjant saugomas teritorijas ir su jomis supažindinant visuomenę, VSTT įgyvendina ne vieną iniciatyvą. Gyventojų patogumui šią vasarą buvo parengtas interaktyvus žemėlapis, kuriame pažymėtos poilsiavietės ir stovyklavietės bei vietos, kuriose galima kurti laužus. „Pasitaiko atvejų, kai žmonės laužus susikuria net Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomose kopose. Reiktų atminti, kad saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietos, kuriose saugomi kraštovaizdžio kompleksai, čia savo buveines kuria retos gyvūnų rūšys. Tokias vietas saugo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas“, – sako A. Jasinavičiūtė.
Šiuo metu VSTT aktyviai įgyvendina projektą SAUgoma ir TAU, kurio metu siekiama visuomenei pristatyti kuo daugiau informacijos apie saugomas teritorijas tam, kad būtų aiškiai suvokiama – ką ir kodėl reikia saugoti bei išsaugoti ateities kartoms. „Tikimasi, kad interneto svetainė saugoma.lt lankytojams taps patikimu šaltiniu apie saugomas teritorijas ir visuomenė aiškiau suvoks mūsų darbo prasmę“, – viliasi Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėja.
