Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Kadangi pavasaris buvo šaltokas, plačialapės klumpaitės savo augavietėse daug kur pražydo birželio mėnesį. Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis augalas. Lietuvoje saugoma ir įrašyta į Raudonąją knygą.
Kam teko matyti žydinčias plačialapes klumpaites, nepamirš to ilgai... Ne tik dėl neįprasto žiedo, primenančio mažą klumpę, bet ir dėl spalvų įvairovės. Klumpės formos žiedas pritaikytas įvilioti vabzdžius į spąstus. Į vidų patekęs vabzdys nuslysta žemyn ir nebegali išsilaisvinti.
Klumpaitės žiedai stambūs, po vieną ar net tris, išaugę stiebo viršūnėje. Išoriniai apyžiedžio lapeliai tamsiai rausvai rudi. Lūpa didelė, geltona, pūslės pavidalo. Žiedai dideli ir labai puošnūs. Plačialapė klumpaitė -viena iš populiariai vadinamų lietuviškų orchidėjų.
Augalas iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žydi gegužės – birželio mėn. Sėklos labai smulkios, jas išnešioja vėjas. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius.
Lietuvoje gana reta rūšis. Plačialapės klumpaitės labiausiai nyksta dėl netinkamo miškų ūkinio naudojimo – intensyvių kirtimų ir vienarūšių spygliuočių medynų formavimo. Rūšį nepalankiai veikia tankūs krūmynai. Kai kuriose vietovėse augalus tiesiogiai naikina žmonės juos iškasdami.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertės Dalytės Matulevičiūtės, nereikėtų turėti iliuzijų, kad įmanoma auginti plačialapę klumpaitę prie namų. Žmonių bandymai išsikasti augalą ir pasisodinti gėlyne baigiasi nesėkme, nes sudaryti plačialapei klumpaitei tinkamas augimo sąlygas yra praktiškai neįmanoma. Jai augti reikalingas ne tik savitas dirvožemis ir apšvietimas, bet ir sąveika su mikoriziniais grybais bei kitomis rūšimis.
Būtina visiems priminti - norint išsaugoti retas gamtines vertybes, būtina jas palikti natūraliose augavietėse.
