Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Niūraspalvis auksavabalis. Nuotrauka - Renato Jakaičio.
Nemuno kilpų regioninio parke Punios šilo kraštovaizdžio draustinyje šiemet įrengta nauja pažintinė trasa kviečia susipažinti su unikalia, bet slaptą gyvenimą gyvenančia auksavabalių rūšimi – niūriaspalviu auksavabaliu. Kuo šis vabalas ypatingas ir kodėl jie taip sparčiai nyksta visoje Europoje?
„Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) – Europoje labai retas, Lietuvoje vis dar aptinkamas 2,4–3,3 cm ilgio vabalas įtrauktas į LR saugomų organizmų rūšių ir ES Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos saugomų rūšių sąrašus. Šio vabalo lervos kol tampa suaugėliu net 2-4 metus vystosi trūnijančioje gyvų lapuočių, dažniausiai ąžuolų, medienoje. Suaugę individai gyvena itin trumpai – tik 1 mėnesį, tad nenuostabu, jog šį slapuką mažai kas gali išvysti. To daryti ir neskatiname – ten, kur gyvena niūriaspalviai auksavabaliai, tarpsta ir kitos nykstančios rūšys, kurioms žmogaus trikdymas yra žalingas“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Renatas Jakaitis.
Niūriaspalvis auksavabalis sunkiai pastebimas ne tik dėl to, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidžia lervos stadijoje, bet ir todėl, kad yra itin išrankus gyvenamajai vietai. Šiam įdomiam vabalui labiausiai tinka trūnijančios didžiulių ąžuolų drevės, kurios dar turi būti ir gerai apšvietos saulės. Tokios sąlygos miške retai susidaro, dėl nuolat užaugančių ir saulę užstojančių aplinkinių medžių – tad viena iš taikomų gamtotvarkos priemonių yra perspektyvių medžių atvėrimas, šalinant kamieną užpavėsinančius kitus medžius. Kad ąžuole gyvena auksavabaliai išduoda jų specifinių formų išmatų krūvelės.
„Siekiant išsaugoti šią retą rūšį buvo ir yra vykdomas ne vienas projektas, tačiau svarbiausia išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti pačius senuosius ąžuolus – tai yra niūriaspalviams auksavabaliams tinkamas buveines. 2022-2023 metais Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atliko tyrimus šios rūšies apsaugai išskirtoje BAST „Punios šilas“, kurių metu buvo vertinta buveinių būklė ir atlikta šios rūšies egzistavimui perspektyvių ir tinkamų medžių inventorizacija – tyrimų metu surasti net 3338 tinkami medžiai. Galime pasidžiaugti, kad Punios šile turime vieną gausiausių niūriaspalvio auksavabalio populiaciją šalies mastu ir nemažai rūšiai tinkamų buveinių“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Renatas Jakaitis.
Nors keliaudami Punios šilo kraštovaizdžio draustinio pažintine trasa pačio retojo niūriaspalvio auksavabalio tikriausiai ir neišvysite, tačiau turėsite puikią galimybę pamatyti aplinką, kurioje jie gyvena. Kviečiame pasidžiaugti malonia galingų ąžuolų lajos teikiama vėsa ir ramybe, žygiuoti kanjonus primenančiomis stačiomis raguvomis, tačiau nepamiršti, kad esate ypatingos reikšmės daugeliui saugomų rūšių teritorijoje ir atsakingai elgtis gamtoje.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ruošta informacija
