Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Ištuštėjusi gamta byloja apie artėjančią žiemą. Dalis gyvūnijos pasaulio atstovų skuba susirasti tinkamas žiemavietes – saugias, patikimas slėptuves, kuriose prisiglaudę tikisi sulaukti pavasario. Šneiderio kirmvabaliai (lot. Boros schneideri) taip pat ruošiasi žiemoti.
Šneiderio kirmvabalio lervos ir suaugėliai gyvena bei žiemoja po nudžiūvusių medžių, dažniausiai pušų, žieve, kuri dar nėra pilnai atšokusi. Tarp medienos ir žievės atsiradęs nedidelis oro tarpas išlaiko tam tikrą šilumos ir drėgmės balansą, kuris per žiemos šalčius veikia kaip šiluminė izoliacija ir neleidžia vabzdžiui sušalti. Todėl senai nudžiūvę, su krentančia žieve medžiai kirmvabaliui netinka.
Būtina pabrėžti, kad šie vabalai gyvų medžių negraužia. Atvirkščiai, šneideriukai medžioja smulkius vabzdžius ir jų lervas, taigi galima sakyti, kad jie atlieka miško sanitarų vaidmenį.
Kaip atpažinti šneiderio kirmvabalį tarp galybės kitų miško vabalų? Suaugusio vabalo kūnas – 10-14 mm ilgio, siauro, pailgo volelio formos, tamsiai rudos arba juodos spalvos, blizgantis. Kojos yra šviesesnės, raudonai rudos. Galva, priešnugarėlė ir lėkštai vagoti antsparniai tankiai nusėti mikro duobutėmis. Vabalo lervos – plokščios, nariuotos, gelsvos spalvos su beveik permatoma kūno danga, todėl per ją dažnai prasišviečia maistu užpildytas žarnynas. Svarbus lervų skiriamasis požymis yra analinio (galinio) narelio gale esančios trys nedidelės išaugos – dvi šoninės ilgesnės, vidurinė trumpa.
Tipinė kirmvabalio gyvenamoji aplinka – sausi, saulėti, neturintys tankaus pomiškio pušynai, bet jų galima aptikti ir mišriuose miškuose. Aukštaitijos nacionaliniame parke gausu tokių buveinių, todėl čia vykdomas Europoje nykstančios rūšies monitoringas.
Pasirinktame plote tikrinami pavieniai džiūstantys medžiai. Atkėlus žievę ieškoma suaugėlių arba lervų. Radus rūšį patikra baigiama, nes žievės nuėmimas prilygsta vabalo buveinės sunaikinimui. Pagal metodiką, net nuluptą medžio žievę su šneiderio kirmvabaliais reikia grąžinti atgal, kad lervos galėtų toliau vystytis.
Klaidinga galvoti, kad mūsų dėmesio, apsaugos, simpatijų yra verti tik mieli, gražūs ar didingi gyvūnai. Vabzdžių vaidmuo ekosistemose yra labai didelis.
Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos informaciją
