Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Šiais metais vėl bus renkamas TOP dešimtukas rūšių (organizmų), į kuriuos turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys. Įvairūs organizmai negali egzistuoti be tik jiems būdingų buveinių, tad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai pasiūlė į „Rūšių dešimtuką” įtraukti ir buveinę. 2024 metų buveinė - rūšių turtingi briedgaurynai.
Buveinė yra aplinka, kurioje gyvena gyvūnai arba auga augalai, paprastai nustatoma pagal ten esančių augalų rūšių sudėtį ir fizinius bei geografinius aplinkos požymius. Natūralios buveinės yra ypatingai svarbios saugant augalų ar gyvūnų rūšis, nes buveinė yra įvairiausių gyvųjų organizmų namai.
Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių tipai. Išskiriamos jūros, pajūrio ir smėlynų, gėlųjų vandenų, viržynų ir krūmynų, pievų, pelkių, atodangų ir miškų buveinės. Siekiant efektyvaus saugomų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo, Europoje kuriamas vientisas ekologinis jų tinklas Natura 2000.
Europos Bendrijos svarbos pievų buveinės 6230* Rūšių turtingi briedgaurynai Lietuvoje dažniausiai aptinkamos nedideliais ploteliais išsibarsčiusios papelkiuose, paežeriuose, upių slėniuose – ten, kur vyrauja rūgštūs ir maisto medžiagų neturtingi dirvožemiai.
Šio tipo buveinėse dažniausiai vyrauja stačioji briedgaurė (Nardus stricta) – daugiametis žemas žolinis augalas, kurio siauri, vidurvasarį išsiriečiantys lapai sudaro tankius kerus ir primena tankų briedžio kailį – gaurus. Iš to ir kilo augalo pavadinimas. Kartais šio tipo buveinėse, kuriose briedgaurių gausumas būna nedidelis, išryškėja kitos, taip pat sausas augavietes mėgstančios rūšys – pagulusioji tridantė (Dantonia decumbens) ar avinis eraičinas (Festuca ovina).
Rūšių turtingų briedgaurynų buveinės žemažolės, todėl jose gali augti nekonkurencingų rūšių augalai, tarp kurių yra labai retų rūšių, tokių kaip siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe), pievinė gencijonėlė (Gentianella amarella), žalioji gegūnė (Dactylorhiza viridis), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), retų rūšių varpeniai – šakotasis (Botrychium matricariifolium), daugiaskiltis (Botrychium multifidum), mažasis (Botrychium simplex), kalninė arnika (Arnica montana).
Dėl briedgaurynuose augančios pievinės miegalės (Succisa pratensis) juose galima aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje saugomos auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) drugius ir vikšrus. Šiose buveinėse galima stebėti ir kitas apyretes drugių rūšis – mažąjį perlinuką (Boloria dia), rudgelsvę šaškytę (Melitaea cinxia).
Dirvožemio rūgštingumas ir maistinių medžiagų trūkumas bei ekstensyvus ganymas yra pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys šios buveinės egzistavimą. Briedgaurynai palyginti ilgą laiką išlaiko būdingą rūšių sudėtį ir struktūrą, o apleisti ilgainiui apauga krūmais ir mišku.
Kai bus išrinktas „Rūšių 10-ukas" ir parengtas plakatas, ši vaizdinė informacija bus dalinama Lietuvos mokykloms, saugomų teritorijų direkcijoms, gamtosauginėms įstaigoms.
„Rūšių 10-uko" ir „Metų buveinės" rinkimas – iniciatyva, skatinanti atkreipti visuomenės dėmesį į retas, nykstančias, saugomas ir tiesiog mažai žinomas rūšis.
