GRIEŽLĖ – SPARČIAI NYKSTANTI NATŪRALIŲ PIEVŲ GYVENTOJA

Turbūt daugeliui žmonių yra tekę pievoje girdėti toli sklindantį ir dažnai kartojamą griežimą „drė–drė, drė-drė“, bet retam kuriam pavykę pamatyti šį balsą skleidžiantį gyvį. Griežlės yra saugomos Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Vištyčio regioniniame parke vykdyto griežlių monitoringo metu stebėtas akivaizdus griežlių mažėjimas, tam didžiausią įtaką turi sparti žemės ūkio plėtra ir griežlėms reikalingų buveinių pokyčiai.

Pirmą kartą išgirdus ir nežinant kas tai, sunku patikėti, kad tai paukščio skleidžiamas garsas. Šiuo balsu griežlių patinai praneša, kad tai yra jo ir jo išrinktosios patelės teritorija  ir kitoms poroms čia vietos nėra. Bet yra pasitaikę atvejų, kai esant tinkamai buveinei, griežlių poros viena nuo kitos buvo įsikūrusios keliasdešimties metrų atstumu. 

Dviskiemenę giesmę patinėlis per naktį gali pakartoti iki 10000 kartų. Ramiu, nevėjuotu oru šis balsas girdimas net už kilometro. Nors intensyviausiai griežia naktį, bet tuoktuvių laikotarpiu balsą galima išgirsti bet kuriuo paros metu. 

Griežlių tuoktuvės vyksta gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Po maždaug savaitės, kai patelės pasirenka vietą lizdui ir pradeda dėti kiaušinius, patinai dažniausiai pasitraukia iš lizdinės teritorijos. Perėjimu, maistu ir jaunikliais tenka rūpintis vienai patelei. Į sausoje, aukštoje žolėje ant žemės esantį lizdą patelės padeda nuo 6 iki 12 kiaušinių. Kartais į vieną lizdą kiaušinius deda kelios patelės ir tuomet vados būna labai gausios. Per dieną patelė padeda vieną kiaušinį. Perėti pradeda padėjusi paskutinį kiaušinį, todėl jaunikliai išsirita beveik vienu metu. Peri 16-21 dieną. Netrukus jaunikliai palieka lizdą ir lydimi patelės maisto ieškosi patys. Būdami 10-14 dienų amžiaus jaunikliai tampa savarankiški, o mėnesio jau pradeda skraidyti.

Griežlių patinai poruojasi su ne viena patele. Mokslininkų yra nustatyta, kad tais pačiais metais patinas su ta pačia patele antrą kartą nesiporuoja. Kai tik patelė pradeda dėti kiaušinius, patinas palieka lizdinę teritoriją ir pradeda ieškoti naujos partnerės. Tai gali būti tais metais poros neradusi ar nesėkmingai perėjusi patelė. Griežlių lizdai gerai paslėpti aukštoje žolėje, todėl plėšrūnai jų lizdus randa ir išplėšia retai. Didžiausią tiesioginę grėsmę griežlių lizdams ir jaunikliams kelia ankstyvas šienavimas, nes daug lizdų ar dar nesustiprėjusių jauniklių žūsta sunaikinti žemės ūkio technikos. 

Skaičiuojant, kad jeigu patelė kiaušinius pradeda dėti apie birželio 10 d., juos baigia dėti apie birželio 16 - 22 d. Baigusi dėti kiaušinius, ji pradeda perėti, taigi, jaunikliai išsirita apie liepos 2 – 12 dienomis. Kol jaunikliai palieka lizdą ir pradeda gyventi savarankiškai, ateina ir liepos 12-26 diena.  Taigi, kad ir kaip beskaičiuotume, sėkmingai išperėti ir užauginti jauniklius užtrunka ne mažiau kaip mėnesį. 

Kad griežlės sėkmingai išaugintų vadas, labai svarbu, kad būtų vykdomas kuo vėlyvesnis šienavimas. Reikėtų, kad šienauti būtų pradedama ne anksčiau kaip liepos pradžioje. O palankiausia, kad šienauti būtų pradedama ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 dieną.  Ne mažiau svarbu ir kad nebūtų šienaujami ištisi pievų plotai, o liktų ir nenušienautų plotų, kad žuvus pirmai dėčiai, būtų aukštesnės žolės plotų naujai lizdinei teritorijai. Šienauti reikėtų gamtai draugiškesniu būdu, t.y. nuo lauko vidurio į lauko pakraščius, kad per nenušienautą pievą griežlės ir visi kiti gyvūnai galėtų pasitraukti į saugesnes teritorijas.

Griežlės per metus peri vieną kartą. Žuvus pirmai dėčiai, pradeda perėti antrą kartą. Jaunikliai kitų metų pavasarį sugrįžę į perėjimo vietas, jau būna pilnai subrendę ir patys tampa tėvais. Veisimosi laikotarpiu didžioji dauguma griežlių gyvena drėgnose, bet neužmirkusiose pievose.  Trūkstant tinkamų buveinių, pasitaiko ir javų laukuose ar šlapiuose viksvynuose gyvenančių šios rūšies sparnuočių. Po perėjimo jas galima pamatyti įvairesnėse buveinėse – sausose pievose, ražienų laukuose, krūmynuose, viksvynuose. 

Griežlės nemėgsta skraidyti ir po pievą juda bėgiodamos tarp žolių. Bet kartais pabaidytos gali perskristi tarp nenušienautų plotelių. Migracijų metu skrenda tik naktį. Į Lietuvą griežlės sugrįžta tada, kai jau būna paaugus žolė ir jos turi kur pasislėpti, dažniausiai tai įvyksta gegužės pradžioje. Išskrenda į žiemojimo vietas nuo rusėjo vidurio iki spalio mėnesio. Žiemoja pietryčių Afrikoje.  

Minta įvairiu maistu, bet tik penktadalį jų raciono sudaro grūdinės kultūros. Dažniausiai minta vorais, sraigėmis, žiogais, vabalais, musėmis, skruzdėlėmis, retkarčiais net ir smulkiais žinduoliais ar paukščių jaunikliais. Griežlių mitybai svarbūs sliekai ir ten kur jų trūksta, teritorija gali būti netinkama lizdui.
  
Griežlė dėl intensyvios žemės ūkio veiklos nyksta visame savo paplitimo areale. Kai kuriose šalyse griežlių nebeaptinkama. Šiuo metu 22 Europos valstybėse liko 20-50 % populiacijos. Ornitologų vertinimu 2004 m. Lietuvoje gyveno 25000-30000 griežlių porų. 

Griežlės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos sąjungos paukščių direktyvos I priedą. Į šį priedą įrašomos paukščių rūšys, kurios Europos mastu yra retos, nykstančios, paplitusios ribotame areale ir kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai. Šių rūšių apsaugai Europos Sąjungos valstybės narės turi įsteigti specialias Paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir vykdyti šiose teritorijose saugomų paukščių rūšių monitoringą.  

Vištyčio regioniniame parke įkurtose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose „Širvintos upės slėnis LTVLKB001“ ir „Kalvarijos apylinkės LTKALB001“ griežlių monitoringas pradėtas vykdyti 2005 ir 2011 metais. Monitoringas vykdomas kas du metus – pirma griežlių apskaita vykdoma gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, o pakartotinė apskaita vykdoma birželio paskutinįjį dešimtadienį.

„Apskaitos vykdomos šiltomis ir ramiomis naktimis, skaičiuojant griežiančius patinus. Apskaitos kiekvienais metais vykdomos tuose pačiuose taškuose. Vienas griežiantis patinas prilyginamas perinčiai porai“ – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vaidas Leonavičius.

Drastiški griežlių populiacijos pokyčiai įvyko paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Širvintos upės slėnis“. Šioje teritorijoje griežlių monitoringas pradėtas vykdyti 2005 m. Tuomet buvo suskaičiuotos 25 perinčios poros. Dėl kiekvienais metais vis intensyvėjančios žemdirbystės griežlių pradėjo ženkliai mažėti nuo 2015 m., o 2021 m. ir 2023 m. jau rastos tik dvi perinčios poros.

Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Kalvarijos apylinkės“ griežlių monitoringas pradėtas vykdyti 2011 m. Mažiausiai perinčių griežlių porų paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje Kalvarijos apylinkės fiksuota šiemet – tik 19 perinčių porų. Abiejose aukščiau minėtose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, apskaitų metu randamų griežlių nuolat mažėja. Stebint tendencijas, galima prognozuoti, kad PAST „Širvintos upės slėnis“ griežlių greitu laiku gali ir nebelikti

Turime imtis visų įmanomų veiksmų saugant išlikusias natūralias pievas, jas šienauti kuo vėliau ir gamtai draugiškesniais būdais.

Parengta pagal Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informaciją